piktšašis

pìktšašis sm. (1) 1. Pš, Als piktvotė, skaudulys: Ant veido jam išaugo pìktšašis Up. Išsikėlė ant kaklo piktšašis Lnkv. Visą nugarą vaikuo išpylė tokie pìktšašiai, negalia nė pagulėti Užv. | prk.: Mes pajėgsime išgydyti ir šį paveldėtą iš praeities piktšašį (apie girtavimą) (sov.) sp. 2. prk. apie piktą, nedorą žmogų: Nutilk, pìktšaši tu! Skr. Toks piktšašis da čia mane mokys! Kair. Nekibink to pìktšašio, meldžiamas! Btg. Eik tu, pìktšaši, tave negalima nė paliest! Kt. Eikš šen, tu rupūže, šašbaudy, tu piktšaši! BsPI42. 3. Nj žr. piktašašis: Piktšašiam žydint sėja sėmenis LTR(Pkr).